- two-party-plus-system
- pustrečios partijos sistema statusas T sritis Politika apibrėžtis Partinė sistema, kurioje dėl rinkėjų balsų varžosi 2 reikšmingos partijos, tačiau norint kuriai nors iš jų sudaryti vyriausybę, būtina parama trečios partijos, turinčios koalicinį potencialą. J. Blondelis apskaičiavo, kad, esant tokiam partijų sąveikos modeliui, rinkėjų balsai pasiskirsto maždaug santykiu 40–35–20 (%); trečioji, arba „0,5“, partija dažniausiai gauna nuo 15 iki 20% rinkėjų balsų. Klasikinis pavyzdys – Vokietija, kur vyriausybę formuojantys krikščionys demokratai ar socialdemokratai po rinkimų visada būdavo priversti sudaryti koaliciją su laisvaisiais liberalais ar žaliaisiais. Sistemos bruožai gali išryškėti ir net nusistovėti dvipartinėse ir daugiapartinėse sistemose. Tam tikrais partinės sistemos raidos etapais taip yra buvę Airijoje, Austrijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Šiam partinės sistemos tipui dažnai priskiriamos tradicinės dvipartinės D. Britanijos, Australijos, Kanados sistemos. atitikmenys: angl. two-and-a-half party system; two-party-plus-system ryšiai: susijęs terminas – daugiapartinė sistema susijęs terminas – dvipartinė sistema susijęs terminas – partinė sistema susijęs terminas – reikšminga partija
Politikos mokslų enciklopedinis žodynas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. Algimantas Jankauskas . 2007.